Kalnų fanai

Gera prisiminti: vienas gražiausių kalnų bėgimų Kapadokijoje

2020-11-15

Mintys  materializuojasi. 2019 metų pavasarį leptelėjau, kad svajoju bėgti Kapadokijoje. Ir tarsi aidas atsiliepė balsai: ir aš, ir aš, ir aš. Taip mano svajonė tapo dar 17-ikos nuotykių ieškotojų dalimi.

63 km su 2000 m sukilimo reikalauja šiokio tokio pasiruošimo. Tvirtai nusprendžiu- pradėsiu  ruoštis liepos 1-ąją!

Ir kaip tik liepos 1-ąją vietoj pirmosios treniruotės vairuoju iki infekcinio- vyrui Ramūnui jau po dienos diagnozuotas erkinis encefalitas. Prasidėjo tikrasis gyvenimo trail'as - kur pažymėto kelio nėra! Pradžioj tik nuokalnės vėliau, nuokalnes keitė ir įkalnės. Tarsi ilgas longrun'as: namai- ligoninė bei dviejų savaičių atkarpos  butas - garažas laipteliais su daugiavaikės šeimos rakandais. Ir kai liepos pabaigoje persikėlėm į laikinus namus Palangoje, bėgimo takas Labrytys nebuvo labai labas. Šeši kilometrai atrodė per ilga distancija. Tik tuo metu dejuoti negalėjau. Mano patrepsėjimai atrodė lyg visa ultra palyginus su  lėtai sveikstančio Ramūno galimybėmis. Tą mėnesį reabilitavomės abu - mano kūnui reikėjo sustoti, Ramūno - pradėti judėti.

srap2915


Kapadokija. Nepasitikėjimas savo kojomis nuolat kirbino, o ką jei nespėsiu į 12 valandų limitą, kas jei neįveiksiu. Starte apie gerą rezultatą ( man gerą ) negalvojau. 40- ame kilometre apie gerą rezultatą ( man gerą ) galvoti pradėjau.

- Dieve, koks čia pokštas, tu mane neši? Su ašaromis akyse judu link maratono distancijos. Niekaip negaliu patikėti iš kur tokios lengvos kojos.

Vėliau Dievas nebenešė, leido pabėgti ir paeiti pačiai. Pasirodo - sunku. Tačiau be abejonės įveikiama. Nešimas, bėgimas, ėjimas ir sustojimai fotografijoms susidėjo į 8,5 valandos. Pati stebiuosi rezultatu. Bet aš juk naudojausi pagalba iš šalies.

20191019


Žinoma startavau ne nuo sofos, iki Kapadokijos dar turėjau dvi stovyklas - Alpėse ir Maljorkoje.

Maljorkoje pasakiau, kad čia turiu apsispręsti dėl trasos. Registraciją turiu 63 km, tačiau kūnas prašosi 38 km. Stovykloje antros programos dalies neimdavau, nes 15-18 kilometrų man buvo sočiai. Dar ten būdama parašau organizatoriams dėl pakeitimų. Atsakymas "sorry, too late.."

20191018


Beje, po šios trail stovyklos pykau ant savęs, kad nesustodama valgau. Viską. Pasirodo tai buvo labai svarbi treniruotė. Pratink skrandį nuo grūdo prie šūdo! Juk per varžybas valgysi jį. 3 pakeliai Mourten'o tapo pagrindine energija. Kiekvienoj maitinėlėj skrandį džiuginau šilta arbata, bananu, 2-3 sūriais sausainiais, o jis atsidėkodamas visą laiką tylėjo. Dream team.

Išvada. Kūnui būna sunku visose ultrose, bet galvai pasirodo būna ir lengva.

Užklausti