Dažnam Bulgarija asocijuojasi su Auksinėmis kopomis, o apie slidinėjimą šioje šalyje žinome nedaug. Retas lietuvis čia slidinėjęs, ir pasitaiko nustembančių, kad šioje šalyje yra ne tik turistų nugultas pajūris, bet ir slidininkų raižomi kalnai. 
Pats didžiausias Bulgarijos slidinėjimo kurortas Bansko yra pietvakarinėje šalies dalyje, Pirino kalnų papėdėje, 160 km nuo sostinės Sofijos. Jis jungia 75 km trasų, o slidinėjama 936-2600 m aukštyje.
Apie kurortą sklando įvairių gandų ir nuomonių, o šviežiausius įspūdžius kalnufanai.lt komandai pasakoja, ką tik su lietuviu grupe iš Bansko grįžęs, slidinėjimo instruktorius Tomas Žurkus.

Atsakymą nujaučiu, tačiau paklausiu. Tomai, tai kodėl Bulgarija?

Nes galima! Jau prieš metus kitus norėjau išbandyti. Norėjos kažko naujo. O dabar dėl Covid tai viena iš nedaugelio šalių, į kurią galima vykti slidinėti. Pradžioje net nereikėjo testų atvykstant, bet sausio pabaigoje įvedė privalomą testavimą – ir tai visi keliaujantys vertino kaip privalumą. Saugiau.

Olgos Frolovos nuotrauka

Ir kokie įspūdžiai? 

Kovą planuoju čia sugrįžti. Viršijo lūkesčius. Visos trasos nuo kalno žemyn ir baltos – kalnufanai.lt tinklaraščiui juokdamasis pasakoja Tomas. Tikriausiai labai daug davė ir tai, kad pabėgome iš karantino, susitikome, galėjome bendrauti. Kalnai, rodos, net nuėjo į antrą planą. O ir važiavome su mažais lūkesčiais. Tada lengva juos viršyti. Ypač, kai kartu gera chebra ir geras oras.

Olgos Frolovos nuotrauka

Suprantama, koks svarbus emocinis fonas karantino kontekste. Bulgarijoje skaičiai geresni nei Lietuvoje, 85 atvejai 100 tūkst. Ar taikomi ribojimai dėl Covid? Kaip viskas atrodo?

Čia atvejų skaičius truputį didėja. Visur žmonės su kaukėmis. Prie keltuvų reguliuoja atstumus. Pavyzdžiui kai kur padaryta siaura juostelė, kur gali įčiuožti tik vienas asmuo, o tavo slidžių ilgis natūraliai sukuria atstumą, keltuvus reguliariai dezinfekuoja. Tiesa, skaičiaus keltuvuose nekontroliuoja.
Ne maisto prekių parduotuvės uždarytos, vos viena kita veikianti. Tačiau spa centrai, baseinai viešbutyje - atidaryti. Įrangos nuomos punktai taip pat veikia. Kalnuose, miestelyje restoranai ir barai veikia tik išsinešimui, bet kai kur lauke stovi stalai. Viešbučio restorane čia gyvenantys svečiai gali pavalgyti. Buvo kažkas nuostabaus susėsti dešimčiai žmonių prie bendro stalo. 
Kai mes vasarą šventėme, bulgarai labai sirgo, buvo užsidarę, susispaudę. Tikriausiai dėl to jie gali gyventi dabar šiek tiek laisviau.

Olgos Frolovos nuotrauka

Bansko – geriausias slidinėjimo kurortas Bulgarijoje. O kaip atrodo tarp kitų Europos šalių kai kalbame apie trasas ir keltuvus? 

Man čia labiau patiko nei Lenkijos ar Slovakijos kurortuose. Bulgarijoje labai gražūs kalnai. Buvau girdėjęs ir apie sumaltas trasas ir apie valandos stovėjimą eilėse prie pagrindinės gondolos. Įprastai čia slidinėja britai ir turkai. Šiemet dėl Covid jų nėra, o kurorte - bulgarai ir mes, lietuviai. Nors įprastai bulgarai renkasi kitą kurortą – Borovets. Gal dėl to, kad mažiau žmonių, net ir popiet trasos buvo gražios ir sutvarkytos, o ir eilių nebuvo. Daugiausiai rytinio piko metu teko laukti iki dešimt minučių. Norintys išvengti bet kokio laukimo gali imti VIP slidinėjimo pasą arba mokėti kelis eurus už taksi, kuris užveža aukščiau ir padeda išvengti pagrindinio keltuvo. 
Keltuvai patogūs. Daugiausiai keturviečiai, šešiaviečiai, be dangčių kas aktualu slidinėjant šaltesniu, vėjuotu oru. Bet mus lepino saulė. Bulgarai pasakojo, kad ši žiema – neįprastai šilta. Atvykus mus pasitiko + 14C šilumos. Trasose sniego prišaudyta, visur patrankos. Būnant čia gavome sočiai saulės, šiek tiek lietaus, sniego. Trasose apie + 4 C. Kaip ir sakiau, šiemet dar važiuosiu, bet ar sugrįšiu kitąmet, kai galėsiu rinktis iš daugiau kurortų, kai bus galima slidinėti mėgstamoje Gruzijoje, nežinau. Greičiau ne, nei taip.

 Olgos Frolovos nuotrauka

Kokiems slidininkams rekomenduotum Bansko kurortą? 

Čia yra pora smagių varlynų. Mėlynos trasos su raudonos spalvos statokomis atkarpomis. Todėl visiškai pradinukams gal ir nėra tinkamiausios. O jei nors kartą kitą kalnuose esi jau buvęs, tai zigzagais tikrai nučiuoši, nes trasos plačios. Trasos vidutiniškai dviejų trijų kilometrų, bet viena trasa tęsiasi net kelioliką kilometrų ir yra viena ilgiausių Europoje. Kam reikia snow parkų – nelabai tinkama vieta. Man pasirodė snow parkas – silpnokas. Gana saugus ir smagus „offroad‘as“: iščiuoži į miškelį ir vėl lengvai sugrįžti. Nors pradedantiesiems trasų nedaug, tačiau galimybės mokytis čia yra sočiai. Instruktorių daug ir kainos puikios. Žinoma tai ne austrų kurortas Ischgl su pramogomis. Tai labiau darbinis kurortas. O norintys ekstremaliau padirbėti, gali save išbandyti juodoje „Tomba“ trasoje. Ji labai rimta.

Olgos Frolovos nuotrauka

Ne visi vyksta į kalnus tik slidinėti. Ar yra ką veikti be slidžių? 

Dalis mūsų išbandė keturračių pramogą kalnuose, ėjo į kalnus. Kurortas su senamiesčiu, yra kur pasivaikščioti. 

Bulgarijoje – pigu. Mitas ar tiesa? 

Jei kalbėsime apie restoranų kainas – viduriukas tarp Gruzijos ir Austrijos. Ant kalno viskas kainuoja gerokai brangiau, miestelyje dažnai pigiau nei Lietuvoje. Nebuvo kainos tokios, kad stebintų nei dėl pigumo, nei dėl brangumo. Viešbučiai modernūs ir kokybiški, o kainos labai geros lyginant, pavyzdžiui, su Italijos slidinėjimo kurortais. Už 4* apartamentus su spa netoli kalno mokėjome apie 200 eur už savaitę asmeniui. Įrangos nuomos kaina - nuo 10 eur dienai, bet mačiau visokio inventoriaus – ir labai seno, ir padoraus, kelių metų senumo. Premium klasės čia nėra. Slidinėjimo instruktoriaus privati valanda – apie 35 eur, dvi – apie 47 eur. Slidinėjimo pasas kainuoja 35 eurus dienai. 

Olgos Frolovos nuotrauka

Nemažai žmonių šią žiemą liko be kalnų sąmoningai, kai kurie dėl to, jog bijo skristi, bijo keliauti. Ką galėtum pasakyti tokiems, kurie labai nori, bet kartu labai bijo? 

Keliaudami jautėmės saugiau, nes žinojome, kad visi testuoti. Visi keliautojai privalo turėti neigiamą Covid testą. Kelionės metu absoliučiai visur buvome su kaukėmis. Oro uoste nuolat dezinfekuojama. Aišku, kelionė į Bulgariją nėra pati patogiausia, nes nėra tiesioginių reisų. Skrydis su persėdimu ir iki dviejų valandų trunkančiu pervežimu trunka apie 12 valandų. Ir visą tą laiką turi devėti kaukę. Tačiau visi išskridome ir parskridome sveiki ir laimingi. 

Olgos Frolovos nuotrauka

Olgos Frolovos nuotrauka