Ar įmanoma vykti į kalnus su mažais vaikais? Ką jie ten gali veikti? Kada pradėti mokyti juos kalnų slidinėjimo? Panašių klausimų kyla daugeliui. Kalnufanai.lt mano, kad apie tai puikiai gali papasakoti dviejų mažylių mama, kalnų slidinėjimo instruktorė Rūta Gečauskaitė. Į kalnus ji vyksta su vyru bei vaikais ir sako, kad čia galima puikiai praleisti laiką. Svarbiausia, noras, o tada jau įmanoma viskas.

Rūta su vyru Robertu jau šeštus metus iš eilės dirba privačioje slidinėjimo mokykloje Šveicarijoje. Šios poros dvejų metukų dukra Ūla jau pati čiuožia nuo kalno! O ką tik gimęs sūnus Aronas savo pirmą gyvenimo žiemą taip pat praleis kalnuose. Kalnų slidinėjimo instruktoriai į Šveicariją vyks su abiem vaikais, kuriuos darbo dienomis prižiūrės auklė.

Rūta, kada išvykstate į Šveicariją?

Gruodžio viduryje išvažiuojame. Aišku, šis sezonas visiškai kitoks nei ankstesni. Visi įsitempę. Niekas nežino kaip tiksliai viskas bus. Tačiau aš įsitikinusi, kad žmonės norės čiuožti. Juk per pandemiją pasidarė populiarus nuotolinis darbas. O kodėl nepersikėlus dirbti į kalnus? Dalį dienos bus galima dirbti, o kitą – čiuožti nuo kalno? Ir net nereikės imti atostogų iš darbovietės.

Šio pokalbio tema – vaikai kalnuose. Kiek žinau, tau juos dažnai tenka mokyti.

Taip. Mes dirbame privačioje mokykloje viename Šveicarijos kurortų. Labai daug instruktorių darbo yra su vaikais. Atvyksta šeimos ir mūsų mokyklos specifika tokia, kad instruktoriai dirba su klientu savaitę, būna ir 10 dienų. Minimaliai 4-5 dienas. Nėra taip, kaip pvz. Liepkalnyje, kai instruktorius per dieną dirba su 7-8 žmonėmis. Mūsų darbas kitoks, mes kaip asmeniniai treneriai dirbame visą dieną. Štai atvyksta į mokyklėlę klientė iš Kataro, atsiveža šešis vaikus, ją dar lydi apsauginiai. Ir kiekvienam vaikui yra samdoma po instruktorių.Taip ir dirbame su vienu vaiku visa savaitę. Vaikas per tą savaitę prie instruktoriaus labai įpranta. Manau, kad kai mokini slidinėti mažą vaiką, tai labai gerai jei yra galimybė, kad jis turėtų vieną ir pastovų instruktorių. Tada pradedi tarsi laviruoti tarp draugo ir mokytojo.

Mažiausias mano mokinys buvo 2,5 metų amžiaus mergaitė. Aš nemokėjau portugališkai, o ji – angliškai. Bet tada pradedi kita kalba kalbėti. Juk kiekvienas vaikas supranta tokius žodžius kaip „maža pica“, „didelė pica“.

Kaip mokomi vaikai slidinėti?

Mes pamokų vaikams nedarome. Mes su jais žaidžiame. Bet tie žaidimai iš tikrųjų ir yra praktinės pamokos. Nes vaikų nepriversi. Jeigu jiems smagu, jie mokysis. Aš dažnai vaikams sakau – „mes nesimokysime, mes visa laiką žaisime“. O per žaidimą priename prie tokių mokymo formų, kad jie nesupranta, jog iš tikrųjų vyksta pamoka. Vaikams svarbiausia žaidimas ir kad būtų smagu.

O kur tokių žaidimų instruktoriai išmoksta?

Kažkiek tokių žaidimų gali išmokyti mokyklos, kuriose dirbi. Kažkiek išmoksti instruktorių kursuose. Bet šiaip labai daug priklauso nuo paties instruktoriaus ir jo vaizduotės. Man kažkada yra sakę, kad tik maža slidinėjimo instruktoriaus dalis yra įvairūs mokymai ir slidinėjimo pamokų bazė. Žymiai daugiau priklauso nuo – koks žmogus esi, kokios tavo charakterio savybės, psichologijos, pedagogikos žinios, geranoriškumas, kantrybė. Nes vaikus ne tik mokai. Mažiukus reikia ir į tualetą nuvesti, kai kam net ir pampersą pakeisti. Ir juos paguosti, jei mamos nėra šalia. Taip įtraukti į žaidimą, kad jie pamirštų, kad tėvų nėra šalia.

Būna, kad vaikas užsispiria ir nieko nedaro?

Galima susikalbėti su visais vaikais. Tiktai reikia rasti priėjimą prie vaiko. Jei nerandi priėjimo, vadinasi tau trūksta žinių kaip mokytojui, kaip psichologui. Aišku, prie vienų vaikų priėjimą galima rasti greičiau, prie kitų reikia daugiau laiko. Kartais užtrunka keletą valandų ir prireikia poros puodelių karšto šokolado, kad galėtum su juo kontaktą surasti.

Ką padaryti, kad mažas vaikas susidomėtų kalnų slidinėjimu?

Štai mūsų pavyzdys. Dukrą Ūlą pastatėme ant slidžių kai jai buvo vieneri metai ir septyni mėnesiai. Ji visko mokėsi palengva. Blogai, kai tėvai nori, kad vaikas slidinėtų, tačiau jam nieko nepaaiškina. O tik atveža ir „numeta“ instruktoriui, kad šis apautų batus ir vežtų ant kalno. Vaikams tada jau būna baisu. Kažkokie sunkūs batai, slidės. Būtų labai gerai, kad tėvai prieš atiduodami vaiką instruktoriui įdėtų patys truputį darbo. Kaip aš sakau – tėvai padarytų namų darbus. Supažindintų kas tai yra kalnų slidinėjimas, koks inventorius jam reikalingas ir tą inventorių duoti išbandyti. Pvz. mes Ūlą su slidinėjimo inventoriumi supažindinome nuo mažų dienų. Po namus ji lakstydavo įkišus rankytes į mūsų slidinėjimo pirštines. Jei tėvai patys turi kalnų slidinėjimo inventoriaus namie, tai gali su juo supažindinti vaikus – kas yra slidinėjimo batai, kad vaikas pajustų kokie jie sunkūs. Gal jam būtų įdomu tuose batuose pastovėti? Pasakyti jam, kad ir jis tokius turės, tik vaikiškus, kai nuvažiuos į kalnus. Arba, jei su specialisto pagalba vaikui batus nupirkote, tai būtinai leiskite jam namie ant kilimo su jais pavaikščioti, priprasti. Mūsų Ūla kambaryje su slidėmis vaikščiojo, žaisdavo. Mes jai youtube kanale rodėme filmukus, kuriuose vaikai slidinėja kalnuose ir sakėm, kad ir ji galės pati tai daryti. Kad kalnuose yra smagu. Reikia vaiką tam nuteikti, kad jis suprastų koks geras laikas gali būti kalnuose ir kaip smagu ant sniego. Tėvai labai padės vaikui ir instruktoriui, jei padarys namų darbus.

Ar jūsų dvejų metukų dukra Ūla jau gali nuo bet kokio kalno čiuožti?

Ne. Tokio amžiaus vaikų aš pati nelabai mačiau kalnuose čiuožiančių. Ūlai patinka slidinėti, tačiau ji dar neturi jėgos stabdyti. Nors mes ją laviname fiziškai nuo mažens. Nuo metukų jos nevežiojame vaikiškame vežimėlyje, ji visur eina pati. Kad raumenukai vystytųsi. Tas padėjo. Jai lengviau kalnuose ir su slidinėjimo batukais ji nepavargsta. Na, bet mes kalnų slidinėjimo instruktoriai, mes kalnuose būname nuolat, todėl ir mūsų vaikas labai anksti išbandė slides. Labai svarbu, kad mūsų dukra nebuvo nusiteikusi prieš slidinėjimą, ji norėjo slidinėti ir iki šiol jai tas patinka. Jei vaikas nenorėtų, tai jo neverstume to daryti.

Tiems, kurie kalnuose negyvena, o čia tik atvažiuoja, manau, kad 3-4 metų amžiaus vaikas jau gali pradėti mokintis slidinėti nuo kalno.

Tėvai neturi būti šalia vaiko, kai jis slidinėjimo mokykloje mokosi čiuožti?

Tikrai taip! Kai kurie instruktoriai sako, kad „nėra nieko blogiau kaip tėvai ant kalno“. Geriau, kad tėvų nebūtų. Nes jei jie yra kažkur šalia, tai trukdo savo vaikui pasiimti tas slidinėjimo žinias ir bendrauti su instruktoriumi. Ir mokyti būna labai sunku, vaikas nesusikaupia. Aišku, suprantama, kad tėvai nelabai nori palikti vaiko nepažįstamam žmogui. Bet tada reikia stebėti iš ten, kur vaikai nemato. Tačiau vaikai labai gūdrūs. Kartais aš net neįsivaizduoju, kaip jie sugeba žvilgsniu surasti tėvus, esančius kažkur toli minioje. Jei tėvai nori būti šalia, bet nematomi – gali stebėti pamokas pro langus iš šalia esančių kavinių. Tada vaikas galės nukreipti visą savo koncentraciją į mokytoją. Tada žymiai lengviau bus išmokti. Jei tėvai nori vaikui gero, turi palikti jį vieną su instruktoriumi.

O kaip su grupinėmis pamokomis, kai vaikų būna daugiau?

Taip pat. Vaikai turi būti tik su instruktoriumi. Įsivaizduokite, jei vyktų pamoka, o visi tėvai stovėtų šalia. Jokios naudos iš to nebūtų. Vaikai gaudytų akimis ir ausimis tėvus, o pamoka nevyktų. Tėvams reikia būti nematomiems vaikui. Grupinės treniruotės vaikui irgi labai tinka. Ir jos gerokai pigesnės. Tame „darželyje“, kaip mes vadiname, maži vaikai taip pat gauna labai naudingų žinių ir įgūdžių. Ir tokiose pamokose vaikams labai svarbus ne tiek instruktoriaus, kiek kitų vaikų pavyzdys. Čia viskas vyksta kaip tikrame vaikų darželyje. Vaikai sustatomi vorele vienas paskui kitą ir kartoja visi vienodus judesius. Tokiose mokyklėlėse instruktoriai irgi būna pasiruošę daug žaislų, o pamokos taip pat vyksta žaidimo forma. Viskas kaip paprastame gyvenime. Vienas vaikas turi auklę. Kitas eina į darželį. Visaip yra gerai. Visur yra ir pliusų, ir minusų. Pati galbūt rinkčiausi grupines pamokas, jei mano vaikas neturėtų kažkokių išskirtinių poreikių. Iš kitos pusės, individualūs instruktoriai pvz.Liepkalnyje vaiką labai greitai pastato ant slidžių. Ir jei tėvai gali sau leisti, tai individualus mokymas lieka individualiu.

Dar vienas svarbus momentas – keltuvai. Kaip vaiką prie jų pripratinti ir neišgąsdinti?

Keltuvų būna visokių. Jei tai gondola – viskas paprasta. Paimi vaiką už rankos ir lipi. Tačiau jei tai, taip vadinamas „bugelis“, kurį reikia suspausti tarp kojų – tada reikia pasiruošimo. „Bugelis“ ganėtinai sudėtingas. Tačiau jei vaiką mokysi, jis tikrai išmoks. Nereikia jų iš karto grūsti į keltuvą. Aš pati visokių vaikų turėjau. Ir labai nedrąsių. Ir su tam tikrom fobijom. Pirmiausia, reikia duoti vaikams stebėti kaip viskas vyksta. Nes išgąsdinti yra labai lengva. Bet po to bus labai sudėtinga išmokyti vaiką perlipti tą baimę. Todėl reikia neskubėti. Pvz.Liepkalnyje mačiau nukabintų „bugelių“. Galima pačiam su juo vaiką patampyti lygumoje ant sniego, kad jis pajustų kaip viskas veikia. Reikia žaisti su jais. Jie pripranta prie jo. Tada jau galima kartu keltis. Tačiau geriau to nedaryti, jei tėtis, ar mama nepakankamai tvirtai stovi ant slidžių. Nerekomenduoju taip bandyti kartu keltis. Galite kristi ir susižeisti. Patikėkite šį procesą instruktoriui.

O kaip su įranga vaikui. Nuomoti ar pirkti? Slidės, batai, apranga yra nepigūs...

Visų pirma aš rekomenduoju – dalintis. Bent jau mano aplinkoje draugai ir pažįstami dalinasi. Nieko baisaus nenutiks striukei, ar kombinezonui, jei juo pasidalins kokie trys vaikai. Aš sukūriau Facebook‘e ne pelno siekiančią platfomą, skatinančią dovanoti, atiduoti, ar pigiai parduoti (Ski/Snowboard perku/parduodu/dovanoju – Lietuva). Skatinu investuoti tikrai ne į aprangą. Internete galima vaikui rasti nebrangios dėvėtos aprangos.

Retai važiuojant į kalnus, įrangą geriausiai būtų nuomotis. Bet labai svarbu, kad batai būtų patogūs. Batai ypatingai svarbūs visiems slidininkams. Tiek vaikams, tiek suaugusiems. Joks vaikas nenorės slidinėti, jei batai bus nepatogūs. Suaugęs žmogus supranta, kad jam batai netinka. O vaikas gali net nesugebėti įvardinti, kad batai spaudžia. Jis tiesiog nenorės čiuožti ir viskas. O nenoro esmė būna batai. Dar svarbu vaikui yra šalmas, bet jį irgi geriau nuomotis, nes vaikai greitai išauga.

Ką dar vaikai gali veikti kalnuose be slidinėjimo?

Dažnai jauni tėvai mano, kad su vaikais negali vykti į kalnus. Nes vaikai maži, jie neturės ten ką veikti. O jaunos mamos jei išvažiuoja be vaikų slidinėti, tai kankinasi be jų. Mano patarimas – pasiimkite močiutę, senelį, tetą, ar kitą suaugusiįį, kuris gali prižiūrėti vaikus kol jūs slidinėjate! Kalnuose žiemos yra stebuklingos. Čia, Lietuvoje, žmonės yra pripratę, kad žiemos yra niūrios, drėgnos, šaltos. O ten viskas kitaip. Oras kitoks, šviečia saulė. Aš žinau, kad mano šiemet gimęs sūnus Aronas, kai nuvažiuos į kalnus, tai gryname ore visą laiką miegos. Kol mano darbo metu jį prižiūrės auklė. Ten visi vaikai tam tyram ore puikiai miega. Ir jūsų močiutė, ar senelis su mažais anūkais kalnuose puikiai praleis laiką! Galės vaikščioti po kurortą, grožėtis kalnais, leistis nuo kalnų specialiomis rogučių trasomis. Galės pakilti į kalną keltuvu ir su vaiku nusileisti rogutėmis.

Galės su specialiais sniego batais vaikščioti parengtais vaikščiojimui takais. Galės čiuožti lygumų slidėmis. Tik prieš vykstant į kalnų kurortą reikia būtinai išsiaiškinti kokių papildomų pramogų jie siūlo. Nes gali būti įmanoma net pasivažinėti šunų kinkiniu. Dar tokiuose kurortuose dažnai būna nebrangūs baseinai su pramogomis vaikams. Ir jie tikrai kainuos pigiau nei Lietuvoje. Žodžiu, turint noro viskas yra įmanoma.